Pirmoji pagalba
Dauguma žmonių gerai nežino, kaip reikia gydyti žaizdas, kad užtikrintų tinkamą ir greitą jų gijimą. Kai žaizda gili, būna pažeidžiami giliau esantys audiniai ar organai, taip pat gali būti pažeistos stambios kraujagyslės, raumenys, nervai, sausgyslės, kaulai ir vidaus organai.
Taigi, kai sužeidimas sunkus, dažniausiai smarkiau kraujuoja, matosi gilus audinių suardymas ar giliai įstrigęs svetimkūnis. Tokiais atvejais visada reikia kviesti skubiąją medicinos pagalbą, o kol ji atvyks, bandyti suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą.
Nedidelės žaizdos, dažniausiai nubrozdinimai, – tai tik paviršinis odos sužeidimas. Paviršinės – tai nesudėtingos žaizdos, kurių metu pažeidžiama oda ir poodinis sluoksnis. Dažniausiai šios žaizdos, tinkamai jas prižiūrint, sugyja savaime. Tokios žaizdos paprastai nedaug kraujuoja, sunkiasi tik kapiliarinis kraujas.
Kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, kai žaizda negili?
Vaikų nelaimingi atsitikimai ir traumos – aktuali visiems tėveliams problema, o daugiausiai nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukenčia vaikai, įvyksta namuose. Tėvai, patekę į tokią stresinę situaciją, dažnai pasimeta ir nežino nei kaip elgtis, nei kaip padėti vaikui. Ką gi daryti, jei Jūsų vaikas susižeidė?
Pirmiausia turėtumėte nuraminti vaiką
Pirmiausia susižeidusį vaiką reikėtų pasistengti nuraminti, paguosti, o suaugusysis tuo metu turėtų nepasimesti ir įvertinti sužeidimą. Jeigu vaikas susimušė, sumušta vieta patino, ją reikia šaldyti, suteikti ramybės. Jei įtariate lūžį, išnirimą, būtina vykti į gydymo įstaigą.
Jei žaizda kraujuoja, reikia pasistengti sustabdyti kraujavimą nestipriai spaudžiant žaizdą steriliu tvarsčiu. Jei kraujavimas stiprus, žaizda didelė, taip pat bandyti stabdyti kraujavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Skaityti daugiau…
Judėjimas – tai sveikata. Tai suprasdami vis daugiau žmonių stengiasi kuo daugiau fiziškai judėti, sportuoti, vietoje pasyvaus poilsio ar tysojimo prie televizoriaus renkasi aktyvų laisvalaikį ir aktyvų poilsį atostogų metu.
Aktyviai atostogaudami žmonės daug juda, važiuoja dviračiais, kopia į kalnus, maudosi, o bet koks aktyvus poilsis neatsiejamas nuo įvairiausių sužalojimų – didesnių ar mažesnių odos nubrozdinimų, įpjovimų, nudegimų. Bene dažniausiai aktyvaus poilsio mėgėjų trauma – įvairių kūno vietų sumušimai, dėl kurių kraujas išsilieja po oda, arba įvairūs nubrozdinimai. Be to, keliaujant gali nutrinti net ir patys patogiausi batai.
Kad kelionės paliktų tik malonias akimirkas
Dažniausios traumos kelionių metu – tai patempimai, sumušimai, taip pat nubrozdinimai ir įpjovimai. Dažna sumušimų ir patempimų priežastis – netinkamas pasiruošimas arba visiškas nepasirengimas fiziniam krūviui, ištvermės stoka. Tai viena dažniausių žmonių klaidų, kai, visus metus nesportavę, per atostogas jie iš karto pradeda daug judėti, fiziškai dirbti, todėl pasitempia raumenis, jiems ima skaudėti sąnarius, nugarą. Didelis krūvis – tai nebūtinai sporto žaidimai, užtenka ir ilgiau pavaikščioti ekskursijų metu, kad pajustume šiuos negalavimus.