Kaip teisingai dezinfekuoti žaizdą
Žaizda – tai odos ar gleivinės vientisumo pažeidimas. Jei žaizda gilesnė, ji gali būti susijusi ir su gilesnių audinių ar organų sužalojimu. Bet kokia žaizda – atviri vartai infekcijoms. Todėl žaizdas būtina tinkamai dezinfekuoti, išplauti nuo nešvarumų. Kaip tai padaryti teisingai?
Parkritę dažniausiai nusibrozdiname, o į žaizdą patenka žemių, kitų nešvarumų. Labai lengvai net ir nedidelės žaizdos užteršiamos dirbant žemės ūkio darbus, puoselėjant gėlynus ir pan. Ką daryti, jeigu žaizdoje yra žemių ar kitų nešvarumų? Kaip tinkamai dezinfekuoti?
Pirma. Žaizdą būtina nuplauti šiltu vandeniu ir muilu, jei įmanoma – tekančiu, jei ne – tiks bet koks švarus vanduo, kad ir mineralinis, esantis krepšyje. Po to žaizdą reikia nusausinti. Nereikėtų skubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.
Antra. Žaizdą būtina dezinfekuoti. Tam naudoti tik specialias antiseptines priemones. Antiseptinės priemonės – tai vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai.
Trečia. Uždėti ant žaizdos sterilų tvarstį.
Kaip negalima dezinfekuoti
Pirma. Tik labai negilias žaizdas galima plauti vandenilio peroksidu. Jei žaizda gilesnė, jokiu būdu vandenilio peroksido naudoti negalima. Dėl to, kad visos putojančios priemonės mechaniškai šalina ne tik nešvarumus, bet ir susidariusius trombus, kurie stabdo kraujavimą. Tokiu būdu nuplaudami kraujo krešuliukus, skatiname žaizdos kraujavimą. Ir jeigu pažeista stambesnė kraujagyslė, gali grėsti smarkaus nukraujavimo rizika, o kraujavimo netgi gali būti neįmanoma sustabdyti.
Antra. Negalima pačios žaizdos apdoroti jodu, pilti spirito, briliantinės žalumos.
Trečia. Nedezinfekuoti žaidų įvairiais antiseptiniais milteliais.
Ketvirta. Nevalyti žaizdų vata, nes žaizdoje gali likti vatos plaušelių ir jį lėčiau gis.
Penkta. Nenaudoti jokių liaudiškų „dezinfekcijos“ priemonių – neberti į žaizdą miltų, druskos, kt.
Antiseptikai – vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika. Jie reikalingi vietinei ir plintančiai žaizdos infekcijai gydyti.
Vienas efektyviausių vietinių antiseptikų yra jodo povidonas (Betadine), pasaulyje vartojamas beveik 60 metų – nuo 1950-ųjų.
Kas ypač svarbu pasirenkant adezinfekuojamąją periemonę
1. Pasirenkant antiseptiką ypač svarbus yra vaisto veiksmingumas.
Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos – jodo povidono – savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidonas smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.
2. Pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę svarbus kriterijus yra vaisto vartojimo forma.
Betadine gaminamas dviejų formų – 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti. Juk vandenis tirpalas, nesandariai uždarius, gali išsilieti lagamine ar krepšyje. Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas: odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas.
3. Pasirinkdami dezinfekuojamąją priemonę visuomet rinkitės patogiausią.
Betadine – modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines. Rekomenduojamas nubrozdinimams, nudegimams, praguloms gydyti Betadine mažiau tepa nei kiti jodo preparatai.
Įdomus faktas, netiesiogiai liudijantis jodo povidono antimikrobinį veiksmingumą, yra šio preparato vartojimas NASA programose.