Kodėl svarbu teisinga ligonių pragulų priežiūra

Ligos patale gali atsidurti kiekvienas. Ilgesniam laikui ar net visam likusiam gyvenimui prie lovos prikaustyti gali ne tik insultas, vėžys ar kitos sunkios ligos, bet ir įvairios traumos, patirtos avarijų ar nelaimingų atsitikimų metu. Ir visiems šiems ligoniams, jei jie nebus tinkamai prižiūrimi, be pagrindinės ligos gydymo, gali iškilti ir kitų bėdų. Pragulos – sunkiai gyjančios žaizdos, gali kankinti judėti negalinčius žmones.

Kas yra pragulos

Pragula – tai odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis ant įvairių kūno vietų dėl sutrikusios kraujotakos, nepakankamo aprūpinimo deguonimi ir mitybos medžiagomis. Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji odos audiniai yra spaudžiami. Dažniausiai pragulos vystosi kryžkaulio ir uodegikaulio, sėdynkaulio ir šlaunikaulio gumburo, kulkšnies, kulno srityse, tačiau gali būti ir visose kitose kūno vietose, pvz., pakaušio, menčių, alkūnės, peties, stuburo ir kt.

Kodėl atsiranda pragulos

Žmogaus kūno audiniai gyvuoja, nes gauna jiems reikalingas maistines medžiagas. Jas po visą kūną išnešioja kraujas, kuris keliauja kraujagyslėmis, kuriomis apraizgytas visas žmogaus organizmas. Mažiausios ir ploniausias kraujagyslės – kapiliarai – itin svarbūs normaliai audinių medžiagų apykaitai. Tačiau kraujo tekėjimą kapiliarais labai nesunku nutraukti, tereikia juos suspausti. Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl ko, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos. Dažniausiai pragulų atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais, ypač jei ligonis yra liesas. Sveiki žmonės pragulų išvengia, keisdami savo padėtį.

Audinių spaudimas – pagrindinė pragulų priežastis. Tačiau pragulos formuojasi ir dėl trynimo ar tempimo, pvz., kai lovoje sėdintis ligonis po truputį slysta į gulimą padėtį, ar kai ligonis, jam keičiant patalynę ar sauskelnes, yra tempiamas. Taigi spaudimas, tempimas, trintis yra pirminiai pragulų atsiradimo veiksniai. Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems (kai trūksta baltymų), karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu, kt. Šie požymiai laikomi antriniais pragulų atsiradimo veiksniais. Pragulos greičiau vystosi ir dėl nepakankamos ligonio higienos, nešvarios, suglamžyto patalynės. Taigi pragulos formuojasi sunkiems ligos išvargintiems ir ilgai nejudantiems ligoniams. Tačiau kartais pragulos vargina žmones, kuriems odą spaudžia gipso tvarstis, protezas arba ortopedinis aparatas.

Pragulų požymiai

Pirmasis pragulų požymis – odos paraudimas. Lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir vėl ją atleidus, ji parausta, ir tai rodo, kad mikrocirkuliacija pažeista. Kad pradeda vystytis pragulos suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta. Dar vėliau žaizda gilėja, išopėjimas apima ne tik poodį, bei ir raumenis, kaulus.

Gydymas

Pragulų gydymas – tai visų pirmą spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas, palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas. Pragulos gydomos tepalais, ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. O tinkamas ligonio slauga – geriausia profilaktinė priemonė.

Gyjanti žaizda atrodo šviesiai rausva. Kad žaizdą geriau gytų, ją visą laiką reikia laikyti švarią ir drėgną, nes šilta ir drėgna aplinka yra idealios žaizdos gijimo sąlygos. Perrišti žaizdą rekomenduojama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, kad žaizda nebūtų atvėsinama ir sausinama. Kuo perrišimai retesni – tuo žaizda gyja greičiau.

Profilaktika

Pragulų lengviau išvengti negu jas gydyti. Joms atsiradus pablogėja ligonio savijauta, ji kankina skausmai.

Geriausia pragulų profilaktika – dažnai, geriausiai kas 2 val., vartyti ligonį, neleisti jam užsigulėti vienoje padėtyje. Jeigu ligonis nors kiek pats gali judėti lovoje, skatinti jį pagal galimybes kuo dažniau, maždaug kas 15-20 min., keisti padėtį ar bent judinti galūnes. Geriau jeigu naktį ligonis miegotų ant pilvo, bet ne nugaros. Keisdami patalynę, ligonį turėtume pakelti, paversti, o ne traukti paklodę, taip pat ir pakišdami basoną. Pragulų profilaktikai galima įsigyti specialius čiužinius, volelius, ratukus, kurie dedami tarp kojų, po kulnais, dubeniu. Patalynė turi būti lygi, be raukšlių, lovoje neturėtų likti maisto trupinių. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojančiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu. Praguloms atsiradus geresnį jų gijimą skatina kvarco lempos.

Patarimai, kai prižiūrėti ligonį, kurį vargina pragulos:

Keiskite ligonio padėti, geriausiai kas 2 val. Nekelkite aukštai lovos viršugalvio, trumpam palikite ligonio kojas sulenktas. Naudokite specialius čiužinius, volelius, ratukus, kt.
Atidžiai stebėkite ligonio odą, ypač ties kaulų išsikišimais, kur didesnė pragulų rizika. Oda turi būti sausa, nes šlapia oda lengviau pažeidžiama. Jei ligonis smarkiai prakaituoja, dažniau keiskite drabužius.
Pasirūpinkite, kad ligonio maistas būtų visavertis, netruktų baltymų (jie turi sudaryti ne mažiau 20 proc.), kad jis gertų pakankamai skysčių, kad nesulystų. Jeigu ligonis labai išsekęs, maitinkite jį dažniau, nedidelėmis porcijomis. Maiste taip pat turi būti pakankamai vitaminų, ypač C, cinko, geležies.
Veikite odą dirginančių veiksnių: stenkitės, kad patalynė būti minkšta, švari, natūralaus pluošto, be raukšlių. Stebėkite, kad ligonis neperkaistų, per šiltai neužklokite. Prausimuisi naudokite švelnias odą nedirginančias priemones.
Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos erzina odą, didina pragulų atsiradimo riziką. Todėl labai svarbi tinkama odos higiena.
Tinkamai prižiūrėkite pragulas, naudokite specialius kremus, tepalus. Saugokite žaizdą, skatinkite gijimą, gydykite infekciją ir šalinkite negyvus audinius.

Antiseptikai – vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika. Jie reikalingi vietinei ir plintančiai žaizdos infekcijai gydyti.

Vienas efektyviausių vietinių antiseptikų yra jodo povidonas (Betadine), pasaulyje vartojamas beveik 60 metų – nuo 1950-ųjų.

Kas ypač svarbu pasirenkant antiseptiką

1. Pasirenkant antiseptiką ypač svarbus yra vaisto veiksmingumas.

Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos – jodo povidono – savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidonas smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.

2. Pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę svarbus kriterijus yra vaisto vartojimo forma.

Betadine gaminamas dviejų formų – 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti. Juk vandenis tirpalas, nesandariai uždarius, gali išsilieti lagamine ar krepšyje. Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas: odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas.

3. Pasirinkdami dezinfekuojamąją priemonę visuomet rinkitės patogiausią.

Betadine – modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines. Rekomenduojamas nubrozdinimams, nudegimams, praguloms gydyti Betadine mažiau tepa nei kiti jodo preparatai.

Įdomus faktas, netiesiogiai liudijantis jodo povidono antimikrobinį veiksmingumą, yra šio preparato vartojimas NASA programose.