Žaizdų ir sužeidimų tipai
Žaizdų klasifikacija
Pagal tai, kokios traumos metu žaizda atsirado, jos skirstomos į:
- Mechanines – susižalojama naudojant įvairius įrankius.
- Chemines – sužalojimus sukelia agresyvios medžiagos (rūgštys, šarmai, kt.).
- Termines – nudegimai, kurie atsiranda po kontakto su aukšta ar žema temperatūra.
- Mišrias – kai susižeidžiama dėl auščiau minėtų traumų derinių.
Ką daryti susižeidus ir ką privalu žinoti?
Pasirūpinkite savo žaizdomis 3 paprastais žingsniais:
1.Švelniai nuvalykite ir nuplaukite pažeistą vietą
2. Žaizdos vietą patepkite tirpalu ar tepalu
3.Leiskite išdžiūti, apsaugokite žaizdą steriliu tvarsčiu
Pagrindinė klaida, su kuria susiduriame gydydami žaizdas, tai netinkamai suteikta pirmoji pagalba.
Tinkamas pirminis žaizdos sutvarkymas yra labai svarbus, norint apsaugoti žaizdą nuo įvairių infekcijų, galimų komplikacijų ir paskatinti audinių gijimą.
Nemažiau svarbu, naudoti tinkamas antiseptines ir dezinfekcines priemones žaizdų apdorojimu.
Mechaninės žaizdos dar skirstomos į:
- Nubrozdinimus.
- Pjautines žaizdas.
- Muštines žaizdas.
- Durtines žaizdas.
- Kirstines žaizdas.
- Plėštines žaizdas.
- Kąstines žaizdas.
- Šautines žaizdas.
- Traškytines žaizdas.
- Apnuodytas žaizdas.
Dažniausia žaizdų rūšis – nubrozdinimas. Nubrozdinimo atveju kraujavimas nėra stiprus, nes pažeidžiami tik smulkūs kapiliarai. Tačiau purvas ir kiti svetimkūniai gali lengvai įstrigti odoje. Todėl, norint išvengti infekcijos ir paskatinti gijimą, žaizdą būtina išvalyti.
Įsipjovus giliai, gali būti pažeidžiami riebaliniai ar raumenų sluoksniai, nervai ir kraujagyslės. Pjautinės žaizdos dažnai kraujuoja ir gali kraujuoti stipriai – tai priklauso nuo to, kokios struktūros pažeistos. Netinkamai prižiūrėtos pjautinės žaizdos lengvai užkrečiamos.
Durtinė žaizda atsiranda, kai oda perduriama smailiu daiktu. Prie durtinių žaizdų priskiriamos ir šautinės žaizdos. Tokios žaizdos pavojingos dėl vidinio kraujavimo, ypač jei įsiskverbęs daiktas pažeidžia didžiąsias kraujagysles ar vidinius organus. Todėl įvykio vietoje jis nešalinamas, o tiesiog tvarsčiais sutvirtinamas ir nukentėjusysis vežamas į ligoninę.
Kirstinės žaizdos atveju dalis odos ar kitų minkštųjų audinių yra iš dalies ar visiškai pašalinami. Atplėšta oda gali likti prisitvirtinusi, pakibusi. Kraujavimas dažnai būna stiprus, nes įkirtimai paprastai apima gilesnius minkštųjų audinių sluoksnius.
Plėštinės žaizdos padaromos įvairiais didele jėga veikiančiais daiktais. Žaizda pavojinga, nes blogai gyja, į ją dažnai patenka infekcija.
Kąstinės žaizdos atsiranda dėl gyvūnų įkandimų. Šios žaizdos beveik visada pūliuoja. Įkandus pasiutusiam gyvūnui, galima susirgti pasiutlige.
Traškytinės žaizdos atsiranda dėl stipraus audinių suspaudimo. Tokio sužeidimo metu sužalojami giliai esantys audiniai, kaulai. Žaizda dažniausiai nekraujuoja, bet neretai supūliuoja ir labai lėtai gyja.
Apnuodytosios žaizdos atsiranda veikiant mechaninei jėgai ir nuodingoms cheminėms medžiagoms; įkandus gyvatei, įsidūrus cheminiu pieštuku.
