Ką daryti susižeidus?
Nėra žmogaus, kuriam nebūtų tekę patirti žaizdos sukeliamo skausmo. Įsipjovę, nusibrozdinę, nusideginę ar kitaip susižeidę sutrinka įprastas gyvenimo ritmas, pablogėja savijauta ir nuotaika. Ką daryti susižeidus? Kokias žaizdas galime gydyti patys?
Kada kreiptis į gydytoją?
Gydytojo pagalbos nereikia, jeigu žaizda tikrai nedidelė, paviršinė, trauma nėra kombinuota, t.y. kartu nėra didelio sumušimo, kraujosruvos, neįtariama kaulų lūžių ar išnirimų. Visais kitais atvejais rekomenduojama atvykti į gydymo įstaigą. Visų pirma, dėl to, kad tik gydytojas gali tinkamai įvertinti žaizdos sunkumą, įtarti infekcijų riziką, o, esant reikalui, skirti skiepų nuo stabligės ar pasiutligės. Pavojingos ir uždaros durtinės žaizdos, pvz., įsidūrus rožės spygliu ar užlipus ant vinies.
Įkandimų žaizdos
Jeigu jūs apkandžiojo naminis gyvūnas, būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, vertinančiam žaizdos pobūdį, nes nuo to priklauso skiriamos vakcinacijos nuo pasiutligės būtinumas. Pirminė pagalba esant kąstinei žaizdai atliekama taip pat, bet ir esant bet kuriai kitai žaizdai.
Pirmoji pagalba nelaimės vietoje
Visų pirma, žaizdą reikia nuplauti, geriau po tekančiu vandeniu. Jei tai neįmanoma, bet kokiu švariu vandeniu.
Po to odą aplink žaizdą reikia apdoroti dezinfekuojančiomis antiseptinėmis priemonėmis. Jei žaizda negili, tik nubrozdinimas, antiseptinėmis priemonėmis galima tepti ir pačią žaizdą.
Negalima ant žaizdos pilti įvairių spiritinių skysčių, jodo tirpalo, briliantinės žalumos, nes tiesiogiai su šiais skysčiais kontaktavę audiniai žus, ir gijimo procesas bus sudėtingesnis. Griežtai draudžiama barstyti įvairius antiseptinius miltelius. Dar pasitaiko atvejų, kai į ligoninę atvyksta pacientai žaizdą gydę kseroformu (geltoni nemalonaus kvapo milteliai). Tokia netinkama priežiūra žaizdą tik užteršia, ir, be abejo, apsunkina gydymą. Negalima naudoti jokių liaudiškų priemonių – miltų, kiaušinio baltymo, druskos, kt. Griežtai draudžiama dėti ant žaizdos vatą, kurios plaušeliai „įauga“ į žaizdą, po to juos reikia šalinti ir žaizda sunkiau gija.
Pagrindiniai žingsniai:
- Švariai nuplauti žaizdą.
- Odą aplink žaizdą (o jei ji negili ir pačią žaizdą) nuvalyti dezinfekuojamomis antiseptinėmis priemonėmis.
- Išrinkti tik smulkius svetimkūnius, giliai įstrigusių netraukti – kreiptis į gydymo įstaigą.
- Uždėti sterilų tvarstį.
Antiseptikai – vietiškai vartojami daugumos mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Antiseptikai plačiai vartojami žaizdos infekcijai gydyti ir jos pasikartojimo profilaktikai, kai yra didelė rizika. Jie reikalingi vietinei ir plintančiai žaizdos infekcijai gydyti.
Vienas efektyviausių vietinių antiseptikų yra jodo povidonas (Betadine), pasaulyje vartojamas beveik 60 metų – nuo 1950-ųjų.
Kas ypač svarbu pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę
1. Pasirenkant antiseptiką ypač svarbus yra vaisto veiksmingumas.
Betadine veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Dėl tam tikrų veikliosios medžiagos – jodo povidono – savybių Betadine veikia daugelį mikroorganizmų, grybelius, pirmuonis, kai kurių bakterijų sporas ir virusus. Be to, veikia gerokai stipriau ir greičiau (jau po 30 sek.) nei kiti antiseptikai. Tyrimais nustatyta, kad jodo povidonas smarkiai sumažina infekcijų tikimybę.
2. Pasirenkant dezinfekuojamąją priemonę svarbus kriterijus yra vaisto vartojimo forma.
Betadine gaminamas dviejų formų – 10 proc. vandeninio tirpalo ar tepalo. Tai praplečia vaisto vartojimo galimybes. Betadine sėkmingai ir saugiai galima vartoti ir namie perrišant žaizdas, ir gydymo įstaigose. Namų vaistinėlėje patogiau turėti Betadine tepalo: jį patogiau laikyti namuose, pasiimti į kelionę ir vartoti. Juk vandenis tirpalas, nesandariai uždarius, gali išsilieti lagamine ar krepšyje. Gydymo įstaigose sėkmingai vartojamas 10 proc. vandeninis Betadine tirpalas: odai dezinfekuoti prieš įvairias chirurgines procedūras: injekcijas, punkcijas, biopsijas, operacijas.
3. Pasirinkdami dezinfekuojamąją priemonę visuomet rinkitės patogiausią.
Betadine – modernus, mažiau toksiškas nei įprasti jodo preparatai, nes jodas atpalaiduojamas lėtai. Viena iš jodo povidono sudedamųjų dalių jodą perneša tiesiai į ląstelės membraną, dėl to sustiprėja baktericidinis paties jodo poveikis. Betadine mažiau nei kiti jodo preparatai dirgina, todėl juo galima tepti net gleivines. Rekomenduojamas nubrozdinimams, nudegimams, praguloms gydyti Betadine mažiau tepa nei kiti jodo preparatai.
Įdomus faktas, netiesiogiai liudijantis jodo povidono antimikrobinį veiksmingumą, yra šio preparato vartojimas NASA programose.
